Krikščionių partijos frakcijos siūlymu Seimas pritarė dėl pensijų sumažinimo panaikinimo

Įstatymo pataisas pateikęs Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis sakė, kad atkūrus sumažintas išmokas išaugtų gyventojų perkamoji galia ir tuo pačiu padidėtų nacionalinis biudžetas. „Vyriausybės vadovui, nuolat klausiant iš kur paimti pinigų pensijoms, siūlau paklausti kitų Europos Sąjungos valstybių, tarp jų mūsų artimiausių kaimynų, kaip jiems pavyksta tvarkyti valstybės reikalus, neskriaudžiant pensininkų. Juk nei vienoje valstybėje pensijos nesumažintos ir siekia Lenkijoje – 437 eurų, Estijoje -  288 eurų, Latvijoje – 258 eurų, o Lietuvoje vos 220 eurų“, – sakė V. Žiemelis. Pastebėtina, gyventojų pajamų sumažinimas tik dar padidino ekonomikos nuosmukį, valstybės iždas prarado ženkliai daugiau nei Vyriausybė tariamai sutaupė, mažindama žmonėms pensijas ir kitas socialines išmokas.

 

Krikščionių partijos frakcijos Seime narys Ligitas Kernagis džiaugiasi, kad nors nedidelę dalį socialinio teisingumo pavyko atstatyti net ir būnant opozicijoje. “Manau, kad šventvagiška ir nežmoniška valdančiųjų neūkiškumo sukeltas finansines spragas užtaisinėti pensininkų ir mamų sąskaita”, – sakė jis.

 

Tokį Krikščionių partijos frakcijos siūlymą palaikė ir šiandien svarstyme Seime dalyvavę Lietuvos pensininkų partijos nariai. „Džiaugiuosi tokiu Seimo sprendimu, tai mums suteikia viltį, kad mums bus jaukiau gyventi, o ne nuolat balansuoti ant skurdo ribos. Jeigu šio įstatymas nebus priimtas, tai tikrai Vyriausybės nariams paaukosiu po centą – tegu nusiperka sąžinės“, – sakė partijos pirmininkas Vytautas Kadžys.

 

 

 

 

Parengta pagal Krikščionių partijos frakcijos Seime atstovo spaudai Albino Pilipausko pranešimą

adminKrikščionių partijos frakcijos siūlymu Seimas pritarė dėl pensijų sumažinimo panaikinimo

LRT laidoje “Duokim garo” su vaikų grupe “DND”

Pristatyti savo naują dainą “Aš lietuvis” Ligitas buvo pakviestas į LRT laidą “Duokim garo”. Laidoje Ligitas dalyvavo su vaikų grupe „DND“ (Dar Norime Dainuoti).  Ši vaikų grupė, repetuojanti Kaune, gimė 1997 m. lapkritį vadovės Nijolės Švagždienės  ir Daivos Morkūnaitės iniciatyva.

Nuotraukose matyti repeticijos akimirkos.


Laidos įrašą galite rasti čia.

 


adminLRT laidoje “Duokim garo” su vaikų grupe “DND”

Kauniečiams pristatyta Gedimino Vagnoriaus knyga

Gausiai susirinkusiems Kauniečiams Knygos autorius prisipažino, kad knygos atsiradimą  lėmė nuolatiniai valdančiųjų kaltinimai krizei dėl esamos situacijos Lietuvoje. „Prieš 20 metų ir ekonominė, ir politinė situacija buvo kur kas sudėtingesnė, tačiau tokio nusivylimo šalyje tikrai nebuvo. Lietuvai teko išgyventi kur kas sunkesnį laikotarpį, tačiau nepasidavėm – įrodėm sau ir pasauliui, kad esame stiprūs“, – sakė G. Vagnorius.

 

Pirmieji knygos puslapiai gimė vasaros pradžioje, kai Lietuva vis dar gyveno Nepriklausomybės Atkūrimo 20-mečio nuotaikomis. Baltame lape sugulė kelių dešimtmečių metų senumo įvykiai bei prisiminimai, kurie vėliau buvo pagyvinti istorinių dokumentų kopijomis bei nuotraukomis. „1990 – 1991 metų įvykiai šiandien dažnai perpasakojami, kartais iškraipomi arba nevisai teisingai interpretuojami. Pavyzdžiui, iki šiol nevisi žino kodėl ir kaip atsirado laikinieji pinigai – talonai. Ar žinojote, kad jie buvo atspausdinti vos per tris mėnesius, o apie jų atsiradimą tarybų valdžia sužinojo tik jiems atsiradus apyvartoje? Net neabejoju, kad po to nulėkė nevieno sovietų generolo galva“,- prisiminimais dalinosi tuo metu Ministro Pirmininko pareigas ėjęs G. Vagnorius. Kauniečiams knygos autorius vaizdžiai papasakojo, kaip jo premjeravimo laikais teko kovoti su tuo metu buvusios krizės sunkumais bei džiaugtis kiekviena gerėjančio gyvenimo permaina. „Už šios knygos atsiradimą reikia ačiū pasakyti  kiekvienam žmogui. Be Jūsų pasiaukojimo ir tikėjimo Lietuvos Nepriklausomybe mūsų nebūtų pasaulio žemėlapyje, o ši knyga niekada nebūtų išvydusi dienos šviesos“,- sakė G. Vagnorius.

 

Susitikimą su Laikinosios sostinės gyventojais Krikščionių partijos pirmininkas užbaigė atsakinėdamas į klausimus ne tik apie jau istorija tapusius įvykius, bet ir aptardamas nūdienos aktualijas. Vakaro dalyviams taip pat buvo padovanotos knygos su ekspremjero autografais.

 

 

 

 

Parengta pagal Kauno regionio referentės Redos Maknavičienės pranešimą

adminKauniečiams pristatyta Gedimino Vagnoriaus knyga

Viešnagė Laičiuose 400-tųjų gyvenvietės įkūrimo metinių proga

Nuo šiol Laičių kaimo svečius ir pakeleivius visuomet pasitiks ir išlydės specialiai šiai progai kaimo gyventojų lėšomis šalikelėje pastatytas ąžuolinis koplytstulpis. Šventė kaip tik ir prasidėjo jo pašventinimu, o paskui visi patraukė į mokyklą, kurios salėje skambėjo muzika ir eilės, buvo dalijamasi prisiminimais, kaimo istorija.

 

Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja istorijos mokytoja Edita Usonienė parengė ir pristatė ištisą studiją apie Laičius – nuo pirmųjų žinių apie gyvenvietę iki šiandienos. Ligitas Kernagis nuoširdžiai džiaugėsi kaimo gyventojų susitelkimu ir savos istorijos puoselėjimu, paragino parengti ir išleisti knygą apie Laičius ir jų gyventojus.

 

 

adminViešnagė Laičiuose 400-tųjų gyvenvietės įkūrimo metinių proga

Kreipimasis į Generalinę prokuratūrą dėl Valstybinės azartinių lošimų priežiūros komisijos veiksmų ir lažybų paslaugas internetu teikiančių įmonių veiklos teisėtumo

2010 m. spalio 13 d. Informacinės visuomenės plėtros komiteto posėdyje vyko diskusija „Prieigos prie internetinių lažybų užkardymo problema ir perspektyvos: teisinis ir technologinis aspektai“, kurios metu joje dalyvavęs Valstybinės azartinių lošimų priežiūros komisijos pirmininkas Edmundas Tiesnesis ir komisijos narys Robertas Kvietkovskis teigė leidę Lietuvoje registruotoms įmonėms teikti lažybų paslaugas internetu, norėdami sudaryti joms vienodas galimybes su nelegaliai veikiančiomis ir/arba ne Lietuvoje registruotomis įmonėmis pasaulinio futbolo ir krepšinio čempionatų metu. „Po tokio akibrokšto, kai visų susirinkusių Seimo narių, ministerijų darbuotojų ir asocijuotų struktūrų atstovų akivaizdoje buvo prisipažinta, kad valstybinė institucija, kurios misija kaip tik yra užtikrinti įstatymo laikymąsi, pati jam nusižengia, manau, kad mano, kaip Seimo nario, pareiga apie tai pranešti atitinkamoms tarnyboms. Taip ir padariau iškart po Komiteto posėdžio, pridėjęs kompaktinį diską su diskusijos garso įrašu“, – sakė Ligitas Kernagis.


adminKreipimasis į Generalinę prokuratūrą dėl Valstybinės azartinių lošimų priežiūros komisijos veiksmų ir lažybų paslaugas internetu teikiančių įmonių veiklos teisėtumo

Ar reikia riboti neigiamos informacijos kiekį pirmuosiuose dienraščių ir interneto portalų puslapiuose?

Kaip manote – ar nereiktų įstatymais apriboti neigiamos informacijos kiekį masinio informavimo priemonių tituliniuose puslapiuose, kaip tai jau padarė mūsų kaimynai lenkai? Ir jeigu taip, kiek procentų neigiamos informacijos norėtumėte gauti – 25? 50? Rašykite man: ligitas.kernagis@lrs.lt arba skambinkite telefonu: 8-685-02000. Man svarbi kiekvieno Jūsų nuomonė.


Kviečiu atsakyti į šį klausimą naudojantis e-klausimynu:


Sorry, there are no polls available at the moment.


adminAr reikia riboti neigiamos informacijos kiekį pirmuosiuose dienraščių ir interneto portalų puslapiuose?

Ar reikia Lietuvai daugiau nei dviejų partijų?

Stebint vis didėjantį visuomenės nepasitenkinimą esama politine, ekonomine ir ypač socialine situacija, labiausiai liūdina tai, kad vyrauja ne darbingos ir net ne kovingos, o pesimistinės ir apatiškos nuotaikos. Panašu, kad žmonės nusivylę viskuo – visais valstybės tarnautojais apskritai, aukščiausiais valstybės ir vietinės valdžios pareigūnais ir pagrindiniais demokratijos svertais – politinėmis partijomis, per kurias tie patys nusivylę rinkėjai galėtų realizuoti savo valią, tačiau to nedaro, nes netiki, kad dėl jų veiksmų kas nors pasikeis.

 

Tokiu būdu Jonas, Pertas ar ponia Aldona nedalyvauja politinėje veikloje, nes „Lietuvoje per daug partijų“, kaip tai nuolat teigiama didžiųjų partijų atstovų per masinio informavimo priemones, Živilė, Dovilė ir Mantas neina balsuoti todėl, kad yra viskuo nusivylę, o sprendimus už juos visus priima Andrius, Algirdas, Rolandas, Viktoras ir kiti. Tai ko tuomet paskui jiems priekaištauti ir piktintis? Juk patys rinkėjai pasirinko tokį savo politinės valios realizavimo kelią – atiduoti sprendimų priėmimą į rankas tų, kurie juos vėliau ir valdys.

 

Kalbant apie dvipartinės sistemos ydas, manau, kad tokia sistema Lietuvoje jau yra ne tik susiformavusi, bet ir giliai įsišaknijusi – bet kokia kita politinės vilties kibirkštis visuomet būna sutrinta kaip grūdas, patekęs tarp girnapusių. Prisiminkime visų naujų iniciatyvų likimą – scenarijus analogiškas: į politinę areną įžengę gyventojų nusivylimo balsų dėka, jie būna „suvalgyti“ anksčiau, nei spėja ką nors pabandyti pakeisti – nuteisiami be teismo ne už nuveiktus darbus, o už tai, kokie yra ar kad apskritai yra. Kam tai naudinga? Turbūt atsakinėti nei nereikia – tam pačiam dviejų tandemui. Žinoma, pastariesiems labiausiai patiktų, kad Lietuvoje būtų dvi sisteminės partijos, kurios suptųsi valdžios sūpynėse, o tretieji asmenys reikalingi nebent kaip „atpirkimo ožiai“ – paaukojai juos ant visuomenės pasmerkimo aukuro – ir apvalei savo autoriteto mundurą.

 

Juo labiau, kad dvipartinei sistemai palankūs tiek galiojantys įstatymai, tiek ir partijų finansavimo tvarka – didžiausią finansavimą gauna išrinktieji, kurie tokiu būdu turi geresnes galimybes dar labiau stiprinti savo pozicijas. Be to, valdantiesiems atsiveria ministerijų viešinimuisi skirtų lėšų šaltiniai, verslo lobistų generuojama parama ir viešosios valdžios galios svertai. Tuo tarpu likusios partijos lieka šešėlyje visomis prasmėmis, ir iki kitų rinkimų tegali galvoti apie egzistencinius – išlikimo klausimus. Ištrukti iš uždaro rato galima nebent radus „verslo užnugarį“ (rėmimą) arba… „verslo frontą“ (verslininkus rinkimų sąraše).

 

Taigi, visai nenuostabu, kad daugelio alternatyvių naujai besisteigiančių partijų narių gretose vis dažniau sutinkami stambaus verslo atstovai – jie, kaip yla iš maišo, patvirtina mūsų demokratijos svertų netobulumą. Kieno, jei ne stambaus verslo interesams jie atstovaus patekę į valdžią? Deja, kažką pakeisti – tų pačių valdančiųjų privilegija. O kokia tikimybė, kad dvi didžiosios sisteminės partijos pačios pjautų šaką, kuri jas maitina? Jokios. Nesutaikomi ideologiniai oponentai, pamėginus teikti jiems nepalankius sprendimus, kaip mat ima veikti išvien. Tiesą sakant, tai jiems sekasi pavydėtinai gerai: šiurpu darosi girdint, kaip žmonės kartoja tuos propagandos būdu jiems į lūpas įdėtus žodžius: „Lietuvoje per daug partijų“ arba „kiekvienam lietuviui po partiją“… Kažkodėl retas savęs paklausia – o kuo tai blogai?

 

Kuo blogai galėti rinktis? Kuo blogai, jeigu į politiką ateis „plovimo kanalų“ nestudijavę, dirbtinių šypsenų ir mandagumo kaukių nenešiojantys nauji, išsilavinę ir iniciatyvūs žmonės? Kitas klausimas – ar gali Jonas, Pertas, Aldona, Živilė, Dovilė ir Mantas pradėti savo politinį judėjimą ar partiją ir būti išrinkti atstovauti Tautos interesų valstybės ir vietos institucijose? Vargu bau. Sakau tai nuoširdžiai, matydamas, kokią kainą tenka mokėti už „neplaninį pasirodymą politikoje“ – kompromato rinkimas ir kūrimas, nepaisant jokių etikos ar moralės normų, užsakomieji straipsniai spaudoje, intrigos televizijos laidose, dalyvavimo miestų, kurių savivaldoje įsitvirtinę partijos-konkurentės, renginiuose blokavimas, spaudos, interneto portalų ir netgi televizijos žinių laidų atsisakymas informuoti visuomenę apie tavo iniciatyvas ar nuveiktus darbus, kadangi dauguma jų tiesiogiai ar netiesiogiai bendradarbiauja su politikos senbuviais. O kur dar formalūs įstatymais apibrėžti reikalavimai partinei veiklai ar kandidatavimo tvarka? Juk norint įkurti partiją, reikalingas tūkstančio partiečių steigiamasis susirinkimas, norint kandidatuoti į seimo ar savivaldos rinkimus, reikalinga sumokėti kiek daugiau nei 2000 Lt (1 VMDU) užstatą, norint atspausdinti straipsnį spaudoje – nuo kelių dešimčių litų smulkiame rajoniniame iki tūkstančių miesto laikraštyje ar populiariuose interneto portaluose. Apie televizijos laidų įkainius jau net nekalbu.

 

Taigi, kiek šansų paprastam, protingam, išsilavinusiam ir moraliam žmogui iškopti į politinę areną? Be valstybės finansavimo, be verslo užnugario ir interesų, be milijonierių sąraše? Koks moralus ir išsilavinęs žmogus pajėgus finansuoti savo politinę kampaniją, savo kilniais darbais ar ketinimais, šviesiomis mintimis pasiekti tūkstančių, dešimčių ar šimtų tūkstančių auditorijas? Atsakymo, deja, neturiu. Taip pat neturiu atsakymo ir į klausimą, iš ko tuomet rinktis ir rinkti.

 

O gal atsakymas – nepriklausomi, nesąrašiniai kandidatai? Kaži. Pastaruoju metu, kaip grybai po lietaus, randasi įvairaus plauko judėjimai, asociacijos ir kitokios organizacijos, kurie dažnu atveju iš tiesų yra ne kas kita, kaip politinių partijų įrankiai savo elektorato pritraukimui. Liaudiškai tariant – tas pats saldainis, tik kitame popierėlyje. Klausimas, koks tikslas tą popierėlį keisti? Ar tam, kad būtų galima dalyvauti rinkimuose, tačiau nepaklusti politinių partijų veiklą reglamentuojančioms teisės normoms? Ar norint suklaidinti rinkėją, panašiai kaip neatitinkančią kokybės prekę įspraudus į žinomo produkto pakuotę? O gal mėginant susirinkti savo populiarumo trupinius po rinkėjo sąmonę triuškinančių akibrokštų valdžios olimpe?

 

Manau, kad atsakymų į visus mano iškeltus klausimus šiandien nėra. Juos rasti turime kartu. Svarbiausia nepailsti ieškoti, netapti nusivylimo ir apatijos aukomis ir neatiduoti savo likimo į kitų rankas. Tikiu, kad mūsų jėga vienybėje – tai Lietuvos žmonės jau ne kartą pademonstravo kritiniais momentais. Klausiu Jūsų – argi toks momentas dar neatėjo?

 

Straipsnis taip pat publikuotas Delfi portale.

 

adminAr reikia Lietuvai daugiau nei dviejų partijų?

Klausimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įmonėms

L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Klau­si­mas bū­tų, ko ge­ro, ad­re­suo­tas fi­nan­sų mi­nist­rei, bet ka­dan­gi jos nė­ra, tai prem­je­rui. Aš ga­vau laiš­ką iš kau­nie­čių AB (…), ku­ri už­si­i­ma svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­la. Kaip ži­no­me, svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas tei­kian­ti įmo­nė yra at­lei­džia­ma nuo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio. Jie li­zin­gu įsi­gi­jo pa­tal­pas ir da­bar pri­va­lo mo­kė­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį. Ko­kį at­sa­ky­mą jie ga­vo iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos? Kad jų pro­ble­mą ga­lė­tų iš­spręs­ti sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos, tu­rin­čios tei­sę sa­vo biu­dže­to są­skai­ta su­ma­žin­ti mo­kes­tį. Aiš­ku, kad sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos ne­la­bai no­ri tai da­ry­ti. To­dėl Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ma­to dar vie­ną ga­li­my­bę – ar­ti­miau­siu me­tu su­in­te­re­suo­toms ins­ti­tu­ci­joms pa­teik­ti de­rin­ti ati­tin­ka­mas (…) pa­tai­sas. Klau­si­mas bū­tų toks. Ar bū­tų ga­li­ma su­ži­no­ti kon­kre­čią da­tą, ka­da Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja spręs ši­tą pro­ble­mą? Ačiū.


A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik­rai ne­ga­lė­čiau tiks­liau at­sa­ky­ti, nes nesu ­ma­tęs nei to laiš­ko, nei jū­sų su­si­ra­ši­nė­ji­mo su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja. Jei­gu jūs ga­lė­tu­mė­te pa­teik­ti man pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos, tai ga­lė­tu­me ap­svars­ty­ti. Be abe­jo, pri­tai­ky­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to leng­va­tas pa­gal ga­lio­jan­tį įsta­ty­mą, jei­gu aš ne­klys­tu, ga­li tik sa­vi­val­dy­bė. Šiuo at­ve­ju iš tie­sų tuo rei­kė­tų ir rū­pin­tis.

adminKlausimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įmonėms

Krikščionių partijos Kauno skyrius pradėjo rengtis savivaldos rinkimams su Ligitu Kernagiu priešakyje

Atidarydamas susirinkimą, Partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius sakė: „Skyriaus veikla turi būti nukreipta į išorę – ne į vidų. Savitikslė veikla – tai mirštančių ar jau mirusių partijų bruožas“.

 

Kauno skyriaus rinkiminiame susirinkime dalyvavo daugiau nei pusė iš 220 registruotų narių. Skyriaus pirmininku didele balsų persvara iš dviejų kandidatų išrinktas Krikščionių partijos frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Ligitas Kernagis. Be to, skyrius išsirinko Tarybą ir aptarė pasirengimo rinkimams planus.

 

Išrinktasis Kauno skyriaus pirmininkas Ligitas Kernagis žadėjo ryžtingai siekti Krikščionių partijos Programoje ir Neatidėliotinų veiksmų plane išsikeltų tikslų visos Lietuvos piliečių labui ir aktyvinti Kauniečių dalyvavimą savivaldoje.

 

adminKrikščionių partijos Kauno skyrius pradėjo rengtis savivaldos rinkimams su Ligitu Kernagiu priešakyje