Kernagis: turėtų kristi daug galvų

Rimantas Varnauskas, www.Alfa.lt
2012 m. vasario 24 d. 18:02
***

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, generalinio prokuroro Dariaus Valio bei jo pavaduotojo Dariaus Raulušaičio galvos po Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo ir atliekamų tyrimų Seime gali kristi. Taip mano Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis, kurio veiksmų operatyvumas nustebino daugelį. Alfa.lt pokalbį su L. Kernagiu netikėtai pagyvino į pokalbį įsiterpęs ekspremjeras Gediminas Kirkilas.

 

Seiman patekęs su vadinamąja linksmintojų partija, šią savaitę blykstelėjote, kai, vadovaudamas Antikorupcijos komisijai, nuveikėte daug didesnį darbą nei Nacionalinio saugumo ir gynybos ar Teisės ir teisėtvarkos komitetai kartu paėmus. FNTT istorijoje įvyko didelis proveržis. Ar visuomenę klaidino žinomo dainininko įvaizdis, ar Jūsų, kaip politiko, veikloje įvyko kažkoks netikėtas pasikeitimas?


Nuo pradžios buvo sudarytas klaidingas įvaizdis, kad esu kažkokios linksmintojų partijos atstovas. O į Seimą mes ėjome su rimtomis savo idėjomis, su dideliu noru kažką keisti. Tarp kitko, turiu aukštąjį inžinerinį energetiko išsilavinimą ir įtariu, kad daugelis žurnalistų nebaigtų tokių mokslų, nes ten esama pakankamai subtilių dalykų, kuriuos ne kiekvienam pavyktų įkąsti. Tą etiketę man lipdė politiniai oponentai.

 

O Antikorupcijos komisijos vieningu darbu esu labai patenkintas. Ir labai nustebino, kad niekas nedirba paraleliai. Mes tikėjomės gauti papildomos informacijos ir iš jūsų minėtų komitetų, tačiau nieko nevyksta. Tačiau tokia padėtis mūsų darbui netrukdė, nes mes principingai pasirinkome, ko gero, neblogą taktiką – visas apklausas atlikti staiga, tą pačią dieną, vos ne pavalandžiui kviesti įvairių institucijų pareigūnus. Ir pagal jų reakcijas iš karto nustatėme ar numanėme jų atsakymus į mūsų klausimus.

 

VSD vadovai komisijos pakviesti atvažiavo iš karto, o GP vadovai atsakė, kad turi pasitarti, o pasitarę nutarė atvažiuoti tik kitą dieną, nes esą vakare jiems sunkiau atvažiuoti į Seimą nei kitos dienos rytą. Natūralu, kad mus tai nustebino, suponuojant, kad jiems kažką reikia aptarti, susiderinti.

 

Šioje Alfa.lt žurnalisto pokalbio su L. Kernagiu vietoje priėjo socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Jis su didele nuostaba reagavo į pranešimus, kad svarbus teisėsaugininkų posėdis GP vyko vos ne atvirų durų režimu. Lenkdamas vienos rankos pirštus, jis išvardijo penkias valstybės institucijas, kuriose įrengti specialūs kabinetai, kurie skirti slaptiems posėdžiams. Tokie slaptieji posėdžiai gali vykti ir vyksta Seime (kabinetas 006), VSD padalinyje Antaviliuose, Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, Gynybos štabe ir Generalinėje prokuratūroje. G. Kirkilas teigė, kad jam būnant premjeru yra tekę rengti slaptus posėdžius arčiausiai vyriausybės esančiame Gynybos štabe. Tokių nesąmonių, kokios vyko GP, svarstant „Snoro“ reikalus, sunkiai net įsivaizduojamos. Padėkoję G. Kirkilui už reikšmingas pastabas, tęsėme pokalbį su L. Kernagiu.


Žurnalistai, gaudydami informacijos nuotrupas, užuominas, kelia pačias įvairiausias FNTT istorijos versijas. Ar, turėdamas gerokai daugiau informacijos, jaučiatės priartėjęs prie tiesos?


Nors tiesa dažniausiai būna viena, ji iš skirtingų varpinių skirtingai atrodo. Suprantu, kad ir ministras R. Palaitis nenori daryti klaidų, kurios jam vėliau kainuotų galvą. Jis stengiasi viską daryti įstatymiškai, tačiau labai greitai pamatysime, kaip jam tai pavyko. Iš tos informacijos, kuri yra surinkta, manau, kad jo galva gali kristi.

 

Kalbant apie GP atstovų veiksmus, manau, kad jie patys save pakišo. Jau sužinojus, kad GP esama specialaus kabineto, o prokurorai juo nepasinaudojo, galima sakyti, kad buvo padarytas nusikaltimas. Tai taip pat gali kainuoti galvas GP vadovams.

 

Nenoriu labai kritikuoti VSD pareigūnų, bet, mano nuomone, FNTT pareigūnai komisijai paliko gerokai stipresnį ir geresnį įspūdį už VSD atstovus. Tas įspūdis susidarė, klausant atsakymų į klausimus, klausant jų pateikiamą informaciją – kaip tai daroma kompetentingai, kiek aiškiai, kiek tiksliai. FNTT pareigūnų svoris didesnis šiuo požiūriu.

 

O kuo visa šita istorija gali baigtis? Labai norėčiau, kad triumfuotų tiesa, nors visi puikiai suprantame, kad kuo drumstesnis vanduo, tuo lengviau pabėgti plėšriai žuviai.

 

Vis tik kitą savaitę jau tikriausiai skelbsime savo išvadas. Ir labai tikiuosi, kad institucijos darniai sutars dėl FNTT pareigūnų išlikimo ir informacijos nutekinimo tolesnio tyrimo. Nebūtų teisinga, jei tyrimas dėl informacijos nutekinimo baigtųsi tik su FNTT dviem pareigūnais. Visi mūsų apklausų rezultatai rodo, kad įtariamųjų ratas turi būti išplėstas.

 

Antikorupcijos komisijos nariai tvirtino, kad generolas G. Grina bent iš pradžių į Seimo narius žvelgė iš aukšto, lyg į nerimtus vaikėzus. Tik principinga komisijos narių laikysena sugrąžino generolą į realybę, priminė, kad politinė valdžia kontroliuoja specialiąsias tarnybas, o ne atvirkščiai. Ar Jus įtikina pasakymas, kad VSD yra tapęs „valstybe valstybėje“?


Man susidarė įspūdis dar tada, kai nebuvau Seimo narys. Saugumas pernelyg daug dirba į vidų, o ne į išorę. Paprasčiau kalbant, atrodo, kad kovojama su savais, o ne svetimais. VSD pagrindinė užduotis rūpintis nacionaliniu saugumu, o ne rūpintis kitamaniais.

Neištirtos mįslingos VSD pareigūnų žūties ir kitos bylos neprideda autoriteto nei saugumui, nei prokuratūrai.

 

Šiaip sakyčiau, kad yra gerai, jog buvę FNTT vadovai sukėlė tokias bangas (nors kol kas tiesioginio politinio susidorojimo su jais neįžvelgiame), nes tai tapo priežastimi giliau įsivelti į tyrimą dėl nutekintos informacijos. Jeigu jie būtų tyliai išėję, tai tuo viskas ir būtų pasibaigę. O dabar mes gal pajudinsime pamatus tos sistemos, kuri galimai labai kenkia mūsų valstybės valdymui.

 

Ekspremjerui G. Kirkilui patikslinus, kad GP esama specialių patalpų, kuriose gali vykti slapti pasitarimai, ar neatrodo, kad vykęs pasitarimas vos ne turgaus aikštėje sugalvotas specialiai, kad sunkiau būtų rasti kaltus, informaciją nutekinusius pareigūnus?


Galimos dvi versijos. Viena ta, kurią paminėjote, kad daryta sąmoningai. Kita – paprasčiausias aplaidumas pernelyg didelis pasitikėjimas. Iš esmės visa prokurorų poza, kai jie lankėsi mūsų komisijoje, buvo žvilgsnis iš viršaus.

 

Jeigu jie visur ir visada taip tiria bei elgiasi, tai yra didelė klaida. Jie dabar patys užlipo ant grėblio, kurį patys ir pasidėjo. Taigi, tirtinos abi versijos. Bet visai galima versija, kad tai daryta specialiai, kad paskui būtų galima kalbėti apie nutekintą informaciją ir atsakomybės išplovimą.

 

 

 

Ligitas Kernagis (Roberto Riabovo nuotr., Alfa.lt)

 

Straipsnį ir visas fotografijas galite rasti čia.

 


adminKernagis: turėtų kristi daug galvų

L.Kernagis: R.Palaičio atsakymai dėl FNTT kelia abejonių

Tai žurnalistams patvirtino Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis.

L. Kernagio teigimu, skubiam VSD vadovo G. Grinos ir generalinio prokuroro D. Valio iškvietimui pagrindą sudarė tai, ką komisija išgirdo pokalbių su R. Palaičiu, V. Gailiumi ir V. Giržadu metu. Kas būtent taip suneramino komisiją – politikas neatskleidė.


„Labai operatyviai, kol dar „karštas“ visas procesas, norime pasikviesti VSD atstovą, greičiausiai patį G. Griną su R. Vaišnoru. Ir generalinį prokurorą. Jiems abiems yra klausimų. Skuba yra tam, kad bus greičiausiai gaunami atsakymai“, – kalbėjo L. Kernagis.

Pašnekovo žodžiais, VSD ir Generalinės prokuratūros vadovų iškvietimas grįstas „riboto naudojimo medžiaga“. „Galbūt vėliau tai bus paviešinta“, – pridūrė L. Kernagis.


Apie 16.30 val. komisijai pranešta, kad reikalaujamu laiku neatvyks nei D. Valys, nei kiti Generalinės prokuratūros atstovai.

Prieš 17 val. į Seimo rūmus atvyko G. Grina ir jo pavaduotojas R. Vaišnoras. VSD vadovai savo iškvietimo į Antikorupcijos komisijos posėdį priežasčių kol kas nekomentuoja.


Nesuprato ministro atsakymų


Po posėdžio L. Kernagis žurnalistams teigė, esą liko daug neaiškumų, o daugiausiai klausimų kelią ministras R. Palaitis, esą pateikęs prieštaringus atsakymus.

„Situacija pakankamai paini. Labiausiai, ko gero, mus nustebino ministro atsakymai. Sugretinus atsakymus, kai kas nesutapo“, – užsiminė L. Kernagis.

Kokios būtent prieštaros – Antikorupcijos komisijos vadovas sakė negalįs atskleisti. Tačiau R. Palaičio atsakymuose esą būta „esminių nesutapimų“.

 

L. Kernagio teigimu, taip pat paprašyta, kad VSD pateiktų valstybės institucijų bendravimo dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo chronologiją.

Antikorupcijos komisijos vadovas taip pat pareiškė, kad jo vadovaujama komisija pirmiausiai domisi ne tuo, ar FNTT vadovai nutekino informaciją apie „Snoro“ tyrimą, o jų atleidimo teisėtumu.

 

Ketvirtadienį į Seimą kviečiamas generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, viešojoje erdvėje jau „pakrikštytas“ tikruoju informacijos apie „Snorą“ nutekintoju. Be jo, kviečiamas ir D. Valys, o taip pat – prezidentės patarėjas Jonas Markevičius bei asmuo, kuris poligrafu tikrino FNTT vadovus.

„Mėginsim rytoj, kol geležis karšta, vėl klausti“, – sakė L. Kernagis.

„Kuo daugiau klausimų užduodama, tuo daugiau klausimų atsiranda“, – reziumavo politikas.


VSD: poligrafu tirti ir prokurorai, ir FNTT pareigūnai


Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė vadinamuoju melo detektoriumi – poligrafu tikrinęs ir prokurorus, ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnus. VSD taip pat pripažino, jog savo rašte vidaus reikalų ministrui R.Palaičiui “pasiūlė priimti atitinkamus sprendimus”. Šių siūlymų VSD neatskleidžia.


Kaip teigiama BNS trečiadienį VSD atsiųstame pranešime, “atlikus tyrimus poligrafu (toks tyrimas traktuojamas kaip priemonė surinkti papildomai informacijai), apie rezultatus buvo informuoti aukščiausi politiniai valstybės ir su tyrimu susijusių institucijų vadovai”.

“Atsižvelgdamas į visuomenės susidomėjimą, Valstybės saugumo departamentas patvirtina, kad 2011 metų lapkričio 17 dieną, gavęs Generalinės prokuratūros raštą, pradėjo rinkti informaciją dėl galimo informacijos nutekinimo iš pasitarimo dėl padėties banke „Snoras“ aplinkybių. Valstybės saugumo departamentas Generalinės prokuratūros prašymu poligrafu patikrino pasitarime dalyvavusius prokurorus. Vėliau analogiškas patikrinimas buvo atliktas ir dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų. Procedūros buvo atliekamos pagal Poligrafo naudojimo įstatymą”, – rašoma VSD pranešime.


Pagal Poligrafo naudojimo įstatymą visi tiriamieji turi teisę į pakartotinus tyrimus. Anot VSD, siekiant nešališkumo, departamentas norintiems pakartoti tyrimą rekomendavo tai padaryti kitose tokią teisę turinčiose institucijose.

“Vasario 14 dieną apibendrintus visų tyrimų rezultatus Valstybės saugumo departamentas savo rašte pateikė vidaus reikalų ministrui R.Palaičiui ir pasiūlė priimti atitinkamus sprendimus”, – teigiama VSD pranešime.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad “paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija”.

 

Praėjusią savaitę VSD nurodė, kad vidaus reikalų ministrui buvo pateiktas ne siūlymas ar teikimas, o “įslaptintas raštas paslapčių subjektui – vidaus reikalų ministrui”.

” VSD minėtame rašte apibendrino informaciją, gautą tyrimų poligrafu metu. Sprendimus paprastai priima įslaptintos informacijos subjekto vadovas”, – nurodoma BNS penktadienį pateiktuose VSD atsakymuose.

 

 

 

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

 

Straipsnį ir visas fotografijas galite rasti čia.

 


adminL.Kernagis: R.Palaičio atsakymai dėl FNTT kelia abejonių

Ar įmanoma, kad Seimo narys padarytų gerą darbą?

Vasario 21 d. „Kauno dienoje“ publikuotas straipsnis, kuriame akivaizdžiai smerkiama Seimo nario Ligito Kernagio iniciatyva išasfaltuoti vieną svarbių, tačiau apleistų ir niekada neasaltuotų Kauno miesto gatvelių. Šią iniciatyvą dienraščio žurnalistas M. Lapinskas įvardijo „Mūšiu dėl Seimo narių mandatų“, „kuriozu“ ir „paslėptos rinkimų agitacijos epizodu“. Straipsnis parašytas labai subjektyviai, vienašališkai ir tendencingai. Atitinkamai parinkta ir fotografija, ypatingai publikuotoji „Kauno dienos“ interneto svetainėje. Žurnalistas netgi nesivargino pasidomėti, kokiai partijai atstovauja L. Kernagis, nes jau daugiau kaip du metus jis nėra A. Valinsko bendražygis, kokiu buvo pavadintas.

 

Viena vertus, turbūt sutiksite, kad pati iniciatyva rinkti parašus ir išasfaltuoti gatvę, nėra bloga. Bloga ji tikriausiai todėl, kad jos ėmėsi Seimo narys, o dar blogiau – kad tas Seimo narys L. Kernagis? Nei karto niekam bloga nepadaręs, nieko nepavogęs ir niekam nenutiesęs „blato“ kelio – ims, mat, kažkoks Seimūnas ir padarys kažkam gera! Paskaičius straipsnį susidaro įspūdis, kad to tiesiog negali būti.

 

Gatvelė, kurią žurnalistas atsainiai pavadino vedančia „nuo vienos privačios klinikos link viaduko“, išties jungia Šiaurės prospektą ir pėsčiųjų tiltą, kuris veda į Kleboniškio šilą. Juo būriais traukia Kauno Paparčio pradinės mokyklos, Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos moksleiviai. Vos per vieną kvartalą yra ir Kauno Vėtrungės pradinė mokykla, Kauno Vydūno pagrindinė mokykla, Kauno Antano Smetonos gimnazija, kurių mokiniai taip pat rengia išvykas į gamtą. Gatvelėje taip pat yra gydymo įstaiga, kurią lanko tiek garbaus amžiaus žmonės, tiek jaunos šeimos su mažais vaikais, kavinė, autoremonto dirbtuvės, privatūs namai.

 

Kaskart palijus, gatvė pažliunga, vaikai šokinėja per balas, vyresnio amžiaus žmonės neretai skundžiasi suklumpantys, pėsčiuosius aptaško per balas važiuojantys automobiliai. Neapsikentę vietos gyventojai ir įmonės savo lėšomis (!) kasmet greideriuoja gatvę, o savivaldybės slenkstį mina nuo pat 2002-ųjų metų, kuomet Kauno meru buvo G. Ašmys. Tačiau valdžios keitėsi, o visos piliečių ir privačių verslininkų iniciatyvos buvo bergždžios.

 

Šitame kontekste dabartinio mero A. Kupčinsko žodžiai, esą gatvę Seimo narys turi asfaltuoti Seimo kanceliarijos lėšomis, skamba kaip visiškas cinizmas arba beatodairiškas populizmas, ypač prisimenant faktą, kad pats susisiekimo ministras E. Masiulis pripažįsta, esą Kauno valdžia nepakankamai efektyviai naudoja lėšas, skiriamas gerinti Kauno gatvių būklei: 2007 – 2013 m. skirta – 24 mln. litų iš ES fondų lėšų, 2010 m. – 17 mln. litų tam papildomai skyrė Susisiekimo ministerija, tačiau net ir pagrindinės Kauno miesto gatvės atrodo blogiau nei bet kada.

 

Kita vertus, gal Kauno meras norėtų prisidėti prie šios gatvės asfaltavimo asmeninėmis lėšomis? Juk būtų graži iniciatyva – Seimo narys, drauge su Kauno meru, savo lėšomis sutvarko vieną iš apleistų ir pamirštų Kauno gatvelių. Beje, įdomu, kodėl Kauno valdžia surentė viaduką, tokiu būdu pripažindama, kad poreikis susisiekimui su Kleboniškio šilu tame rajone yra, o štai prieigai prie tilto motyvų nepakako? Ar tai nepanašu į tilto „į niekur“ statymą?

 

Kauno dienos žurnalistui M. Lapinskui, matyt, taip pat trūksta politinio išprusimo, demokratinių svertų išmanymo, sveikos nuovokos, ar tiesiog žurmalisto etikos, kad jis leidžia sau piliečių parašų rinkimą vadinti “teisiškai bereikšmiu”. Sunkiai tikėtina taip pat, kad į dienraščio redakciją galėjo skambinti žmonės, pasipiktinę tuo, kad kažkas ėmėsi iniciatyvos išasfaltuoti jų gatvę.

 

Tiesa, Seimo narys L. Kernagis dar nesikreipė į Kauno valdžią dėl minėtos gatvės asfaltavimo. O kokiu pagrindu jis galėjo kreiptis? Sulaukęs vieno ar keturių piliečių telefono skambučių? Tamstai žurnalistui derėjo žinoti, kad Seimo narys neturi galių nurodinėti miesto Tarybai, kurias gatves asfaltuoti, o kurių ne, nes savivaldybės klausimai nėra Seimo jurisdikcijoje. Tačiau Seimo narys gali, turėdamas tam pakankamo pagrindo (pavyzdžiui, didelį skaičių piliečių parašų) kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kad pastaroji priimtų atitinkamus sprendimus. Galiausiai, Seimo Statutas Seimo narį įpareigoja vykdyti rinkėjų valią ir tenkinti visuomenės (ne pavienių asmenų) interesus. Argi ne tai L. Kernagis ir daro?

 

Taigi grįžkime prie pagrindinio klausimo: ar įmanoma, kad Seimo narys padarytų gerą darbą? Nuo pat kadencijos pradžios L. Kernagio iniciatyvos spaudos buvo visiškai ignoruojamos arba pateikiamos visuomenei su interpretacijomis, nepaisant to, kad visais atvejais buvo ginamas viešas interesas ir neatsižvelgiant į tai, kokie buvo iniciatyvos rezultatai. Tokiu būdu didesni ar mažesni geri darbai padaromi, tačiau visuomenė apie juos nesužino. O po Seimą vaikšto turbūt pačios žiniasklaidos pasamdyta “Burleska”, ir formuoja opiniją, neva visi iš kitur, nei politika, atėję politikai, yra blogis. Ką gi – šlovinkime tuos, kurie buvo blogi ne šią, o praeitą kadenciją – jų nuodėmės jau turbūt pasimiršo, ir blogas politikas vis tiek yra geriau už gerą šoumeną. O kas, jeigu yra atvirkščiai? Visuomenė to nesužinos.

 

 

adminAr įmanoma, kad Seimo narys padarytų gerą darbą?

Netikėtas “Kauno dienos” puolimas, palaikius piliečių parašų rinkimo akciją

Po to, kai į Seimo narį Ligitą Kernagį kreipėsi Kauno miesto Eigulių rajono gyventojai dėl daugelį metų neasaltuojamos, tačiau vietos bendruomenei reikšmingos gatvelės, Ligitas pažadėjo jų iniciatyvą palaikyti, ir paragino pačius savo parašais pagrįsti šios gatvės asfaltavimo poreikį. Iniciatyvos entuziastingai ėmėsi privačios klinikos administracija, tačiau nepraėjus nei savaitei nuo parašų rinkimo pradžios, 2012 m. vasario 21 d. “Kauno dienoje” pasirodė kandus straipsnis, pašiepiantis šią piliečių akciją ir formuojantis neigiamą visuomenės požiūrį į politiką, kuris šią iniciatyvą palaikė.

 

 

Straipsnis taip pat pasirodė ir dienraščio interneto svetainėje: “L.Kernagis – dar vienas Kauno gelbėtojas“.

 

Kadangi Seimo nario atsakymą “Kauno dienos vyr. Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė publikuoti atsisakė, atsakymą pateikiame šioje svetainėje: “Ar įmanoma, kad Seimo narys padarytų gerą darbą?“.

adminNetikėtas “Kauno dienos” puolimas, palaikius piliečių parašų rinkimo akciją

Interviu apie rinkiminių kampanijų peripetijas ir žurnalistų etiką

Interneto portalas ivesti.lt Seimo nariui Ligitui Kernagiui uždavė keletą klausimų. Žemiau pateikiame visą interviu.

 

1. Ar sutinkate su mintimi, kad Lietuvoje vis daugėja pseudoskandalų, šmeižto?


Taip, sutinku. Viena vertus, tai diktuoja žiniasklaidos pataikavimas masėms – neišrankiam vartotojui, mėgstančiam gandus apie svetimus gyvenimus, kita vertus didžioji dalis „kompromatų“ skirta politikos oponentų triuškinimui užsakomaisiais straipsniais, radijo ar televizijos laidomis.

Visuomenės dėmesys nukreipiamas nuo įvairiomis formomis ir būdais „plaunamų“ milijardų, pučiant burbulus apie Seimo narių atlyginimus arba rodant kieno nors menkai tepridengtus užpakalius.

 

2. Ar galite papasakoti Jus skaudžiausiai palietusį šmeižtą, nepatikrintą, iškreiptą informaciją, pasirodžiusią viešoje erdvėje?


Labiausiai žeidžia subjektyvus ir tendencingas faktų pateikimas, asmeninio pobūdžio informacijos, liečiančios šeimą, viešinimas. Visų pirma todėl, kad toks viešumas skaudina ne tik mane, bet ir mano artimus žmones. Tuo tarpu apie mano darbą Seime, apie sprendžiamas problemas sąmoningai nerašoma. Paklausus kodėl, man buvo atkirsta, kad visa tai kainuoja, o skaitytojus labiau domina intymūs dalykai nei geri darbai. Ar tai normalu?

 

3. Kaip į tai reagavote?


Kreipiausi į Žurnalistų etikos komisiją, į spaudinio redaktorę, tačiau paaiškėjo, kad minėtoji „etikos komisija“ negali drausti žurnalistams rašyti savo subjektyvios nuomonės ir šališkai pateikti informaciją, o spaudinio redaktorė pasirodė besanti kitos partijos Seimo nario padėjėja – štai tau ir „laisvoji spauda“…

 

4. Ar nemanote, kad labai dažnai tokią realybės neatitinkančią informaciją pateikia ne oponuojančių partijų atstovai, bet tos pačios partijos bendražygiai, nes partijos viduje vyksta kova dėl vietų sąraše, postų ir pan.


Gal tai daugiau tiesa apie dideles partijas, nes ten disponuojama didesniais pinigais ir įtaka žiniasklaidos priemonėms. Artėjant rinkimams neretai kyla nesutarimų dėl dominavimo partijos sąraše, tuomet tikriausiai įmanoma daug kas.

Tuo tarpu mažos ir naujai susikūrę partijos turi pakankamai problemų išorėje, kad leistų sau prabangą rietis viduje. Jų stiprybė išties vienybėje. Nepamirškite, kad užsakomieji straipsniai spaudoje kainuoja didelius pinigus, o politikos naujokų niekas remti neskuba. Daryti tai asmenine sąskaita? Nežinau, tam turbūt reikia turėti nemažą kapitalą ir neturėti nieko gero pasakyti apie save – tai bandymas atrodyti baltesniu juodinant kitą.

 

5. Kaip manote, ko reikia, kad būtų kuo mažiau šmeižto viešoje erdvėje?


Atsakomybės už šmeižtą, už faktų iškraipymą. Be to reikalingas realiai veikiantis žurnalistų etikos kodeksas, kad informacija nebūtų pateikiama vienašališkai, neatlikus jokio žurnlistinio tyrimo. Gal pradėti reiktų netgi nuo žurnalisto licencijos, kurią galėtų gauti tik atitinkamą kvalifikaciją įgijęs ir probacinį laikotarpį išdirbęs asmuo. Gi dabar kiekvienas, kas rašo, įrašinėja ar filmuoja, vadina save žurnalistu. Ar reikia tad stebėtis informacijos kokybe?

 

 

 

 

 

 

adminInterviu apie rinkiminių kampanijų peripetijas ir žurnalistų etiką

Generalinio prokuroro pavaduotojas atsistatydino nelaukdamas tyrimo išvadų

Nelaukdamas Valstybės saugumo departamento tyrimo ir Prezidentūros išvadų, 2012 m. sausio 30 d. Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera generaliniam prokurorui D.Valiui įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Prokuroro teikimu, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl Andriaus Neveros atleidimo iš generalinio prokuroro pavaduotojo pareigų.

 

Generalinio prokuroro pavaduotojas atsistatydino po to, kai Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę prašydama įvertinti jo veiksmus bei jo galimybes toliau eiti šias pareigas. Komisijos nuomone, A.Nevėra neatsakingai pasielgė, įsipareigodamas verslininkui pokerio lošejui Antanui Guogai, ir dėl to atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje, kilus interesų konfliktui. Mat netrukus po to prokuratūra priėmė azartinių lošimų organizatoriams palankų sprendimą, o vėliau esą pavėlavo pateikti skundą dėl A.Guogos verslui palankaus Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) nutarimo.


Seimo antikorupcijos komisija taip pat kreipėsi ir į Valstybės saugumo departamentą dėl informacijos, ar atliekant šio asmens patikimumo patikrinimą prieš suteikiant leidimą dirbti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, buvo įvertintos priežastys, susijusios su pavardės keitimu bei užklausė apie A.Neveros giminystės ryšius su R.Nevėra, kuris galimai dalyvavo didelės vertės sukčiavimo, kai buvo pasisavinamas socialiai pažeidžiamų asmenų nekilnojamasis turtas, nusikaltimuose.


“Tokio rango pareigūnams reikėtų vengti finansinių įsipareigojimų privatiems asmenims, nes dėl to gali kristi šešėlis ne tik ant tiesiogiai susijusių asmenų, bet ir ant visos struktūros”, – Sakė Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis.


Tuo tarpu A.Nevėra nemano, kad ryšiai su pokerio lošejui A. Guoga galėjo trukdyti eiti jam pareigas: „Esu tikras dėl savo viešų ir privačių interesų skaidrumo, šiuo klausimu mane palaiko didelė teisininkų bendruomenė. Dėl tarnybos valstybei nesu sulaukęs priekaištų, tačiau būtų keblu ją tęsti tapus agresyvios priešrinkiminės kampanijos taikiniu. Viliuosi, kad mano atsistatydinimas leis prokuratūrai išvengti sąmoningai ir piktavališkai metamo šešėlio ir padės įsibėgėjančiai, tinkama linkme nukreiptai prokuratūros pertvarkai. Visiems prokurorams linkiu profesionaliai ir sąžiningai įgyvendinti jiems patikėtą misiją“, – įteikdamas pareiškimą sakė jis.


 

 

adminGeneralinio prokuroro pavaduotojas atsistatydino nelaukdamas tyrimo išvadų

Nuspręsta apskųsti prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl donorų kraujo komponentų kokybės

Gavusi signalą, kad Nacionalinis kraujo centras ligoniams galimai tiekė neleistinos kokybės kraują, kuriame buvo dvigubai mažiau, nei reikalaujama, hemoglobino, Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Reaguodama į kreipimąsi, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atliko tyrimą dėl kraujo kokybės.

 

Išanalizavusi bylos duomenis ir įvertinusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) bei Valstybinio medicininio audito inspekcijos išvadas, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl donorų kraujo komponentų kokybės.


Savo sprendimą prokurorai motyvavo tuo, kad SAM komisija 2011 metų spalio 13 – gruodžio 16 dienomis patikrino 19 kraujo mėginių, pagamintų šalies donorystės centruose, tarp jų – ir Nacionaliniame kraujo centre, ir visi tirti mėginiai atitiko kokybės reikalavimus.

Be to, įvertinta Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie SAM Nacionaliniame kraujo centre atlikto audito išvada, kad Nacionaliniame kraujo centre pasirinktinai vieną mėnesį tuo metu, kai tariamai gaminti nekokybiški kraujo komponentai, buvo tikrinama kraujo komponentų kokybė ir nustatyta, kad eritrocitų komponentų ruošimas atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus.

 

Pasak prokuratūros, aiškinantis, ar Nacionalinio kraujo centro tiektuose kraujo komponentų vienetuose buvo pakankamas hemoglobino kiekis, užklausta ne tik SAM, Lietuvos ekspertinių įstaigų, bet ir užsienio valstybių – Vokietijos, Danijos, Švedijos, Nyderlandų Karalystės, Airijos bei Jungtinės Karalystės ekspertinių įstaigų. Paaiškėjo, kad nė viena jų prašomų kraujo komponentų tyrimų neatlieka.

 

Išklausius informaciją apie Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje atliktą ikiteisminį tyrimą dėl donorų kraujo komponentų kokybės, Seimo Antikorupcijos komisijos 2012 m. sausio 25 d. Posėdyje nuspręsta apskųsti prokuroratūros 2012 m. sausio 11 d. nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą bei pasiūlyti Generaliniam prokurorui įvertinti ikiteisminį tyrimą atlikusios prokurorės veiksmus bei kompetenciją.

 

Primenu, kad Antikorupcijos komisija susidomėjo Nacionalinio kraujo centro veikla po to, kai Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės Kraujo centro vedėja Emilija Kazlauskienė Seime pareiškė, kad dėl per mažo hemoglobino kiekio jų gydymo įstaiga iš Nacionalinio kraujo centro buvo priversta kraujo pirkti tris ar keturis kartus daugiau. Tuo tarpu Nacionalinis kraujo centras šiuos kaltinimus neigė.

 

Tuo metu paimti kraujo mėginiai, prokuratūrai delsiant juos ištirti, buvo pralaikyti keletą mėnesių, kol sugedo.

 

L. Kernagis
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas

 

 

Kviečiu diskusijai šia tema ir visuomenės atstovus bei siūlau atsakyti į klausimą:

Sorry, there are no polls available at the moment.



 

adminNuspręsta apskųsti prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl donorų kraujo komponentų kokybės