Kauno valdžia ne tik neskiria pakankamai lėšų gatvių remontui, bet ir neprašo jų iš Susisiekimo ministerijos

Kaune, šiauriau nuo Šiaurės prospekto esančiame rajone, iki šiol neišasfaltuotos ir netgi pavadinimų neturi kelios gatvelės, iš kurių pagrindinė ir labiausiai naudojama yra gatvė, vedanti nuo Šiaurės prospekto iki pėsčiųjų tilto per Islandijos plentą. Pastarąja gatve Kauno gyventojai naudojasi ir kaip taku iki Kleboniškio šilo. Ja važiuoja ir vaikšto ne tik vietos gyventojai ir kelių aplinkinių mokyklų bei darželių vaikai, bet ir kiti miesto gyventojai.

 

Į Seimo narį Ligitą Kernagį šių metų vasario mėnesį kreipėsi Kauno gyventojai, bergždžiai mynę miesto savivaldybės slenkstį nuo 2002 m. – į jų surinktus apie 400 gyventojų parašų tuometinė valdžia neatsižvelgė. Reaguodamas į Kauno gyventojų prašymą bei į pakartotinai surinktus 338 Kauno miesto gyventojų parašus, 2012 m. gegužės 24 d. Seimo narys Ligitas Kernagis raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministeriją dėl lėšų skyrimo Kauno miesto savivaldybei Islandijos plento gatvės išasfaltavimui. Stebėdamas šią iniciatyvą, savo viešuose pasisakymuose Kauno meras Andrius Kupčinskas L. Kernagiui ciniškai pasiūlė gatvę išasfaltuoti iš Seimo nario kanceliarinių lėšų.

 

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, Islandijos plento gatvė gali būti išasfaltuota iš tikslinių ar rezervo lėšų, tačiau tam reikia, kad Kauno miesto Islandijos plento taisymas (remontas) būtų įtrauktas į svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo sąrašą prioriteto tvarka. Taigi, kaip paaiškėjo, lėšų gatvei asfaltuoti galima rasti, tačiau tam reikalinga politinė Kauno valdžios valia jų paprašyti, jeigu savų fondų nepakanka.

 

Gavęs birželio 28 d. Susisiekimo ministerijos atsakymą, liepos 4 d. Seimo narys Ligitas Kernagis raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas rasti galimybę parengti Islandijos plento gatvės, jungiančios Šiaurės prospektą ir pėsčiųjų tiltą per Islandijos plentą, rekonstravimo techninį projektą ir teikti prašymą Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai dėl programos tikslinių ar rezervo lėšų prioriteto tvarka gavimo 2013 metais arba savo biudžeto lėšomis ar radus kitų finansavimo šaltinių ją išasfaltuoti.

 

Taigi, Kauno miesto valdžia turi nuspręsti, ar jai svarbi gyventojų gerovė, ar politinis išdidumas, neleidžiantis pripažinti, kad dėl probleminių rajonų gatvių remonto į Susisiekimo ministeriją buvo galima kreiptis patiems.

 

Pranešimą spaudai parengė

Seimo nario Ligito Kernagio

padėjėja-sekretorė

Neringa Čepaitienė

 

adminKauno valdžia ne tik neskiria pakankamai lėšų gatvių remontui, bet ir neprašo jų iš Susisiekimo ministerijos

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *