Ligitas Kernagis: atgimusi Lietuva – ne svajonė, o realybė

Kaip politikas aš manau, kad :

1. AUGANČIOS PAJAMOS – 1000 eurų vidutinis atlyginimas jau 2016-aisiais. Ekonomikos skatinimas, bedarbystės mažinimas ir pajamų didinimas. Minimalios algos pakėlimas nuo 850 Lt iki 1000 Lt. jau 2013 m. sausį.

Kartu būtina spręsti nedarbo problemą – Darbo biržą pertvarkyti į Karjeros centrus, atsakingus už darbo vietų kūrimą, įdarbinimo procesų koordinavimą, verslo ir jaunų specialistų komunikacijos užtikrinimą. Taip pat viešųjų pirkimų taisyklėse turi būti numatyta, kad viešųjų pirkimų konkursų dalyviai savo darbuotojams privalo mokėti ne mažesnį vidutinį atlyginimą, nei tam tikroje vietoje apskaičiuoja Statistikos departamentas. Tokia praktika jau taikoma Vilniuje. Šią sostinės iniciatyvą, kaip pavyzdį visoms ES valstybėms, įvertino Europos Komisija.

2. SEIMO ATGIMIMAS. Tai  Seimo narių skaičiaus sumažinimas nuo 141 iki 101, iki dviejų kadencijų iš eilės apribotas parlamentarų kadencijų skaičius, padidinta Seimo narių atsakomybė prailginant kadencijų trukmę, sustiprintos Seimo įstatymų leidybos kompetencijos bei sugrąžintas institucijos autoritetas. Sumažinus Seimo narių skaičių per ketverius metus bus sutaupyta 100 mln. litų. Šiuos pinigus skirsime didžiojo Lietuvos trejeto - mokytojų, policininkų ir medicinos darbuotojų – atlyginimams didinti.

3. LIETUVOS VERSLO ATGIMIMAS. Valstybė privalo atsigręžti į dirbantį, kuriantį ir rizikuojantį. Mes pasisakome už nacionalinio ir valstybinio verslo globalizavimą. Už veiklos įvairovę smulkiam ir vidutiniam verslui. Skirtingų PVM tarifų taikymą. Taip pat skubiai būtina mažinti biurokratines kliūtis verslui bei gerinti investicinį mikroklimatą  - valstybės tarnautojų neveikimas, įstatymų ignoravimas, biurokratizmas bus vertinami kaip korupcija.

4. 20 % MAŽESNĖS ŠILDYMO SĄSKAITOS – pagrindinis valstybės energetikos strategijos tikslas. Tai 80 proc. importuojamų brangių dujų pakeitimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Energiją taupančių pastatų atnaujinimo programos įgyvendinimas, be prievartos gyventojams skolintis renovacijai reikalingas lėšas iš bankų.

5. MIESTŲ ATGIMIMAS – savarankiškumo sugrąžinimas savivaldai ir miestų darnios plėtros skatinimas, įsteigiant “Miestų fondą”. Fondas konsoliduotų Vyriausybės, ES finansinių institucijų ir savivaldos lėšas, kurias savivaldybės panaudotų svarbiems visuomeniniams projektams įgyvendinti.

Korupcija Lietuvoje pasiekė tokį mastą, kad kovai su ja reikalingi neatidėliotini ir radikalūs sprendimai bei veiksmai. Akivaizdu, kad bausmių griežtinimas neveikia – kalėjimai pilni, o šešėlinė ekonomika ir toliau keroja.

Kovai prieš korupcinius nusikaltimus reikalingos griežtesnės ekonominės sankcijos. Pilna asmeninė atsakomybė už korupcinio pobūdžio sprendimus, padariusius valstybei ar konkretiems asmenims didelę žalą, išplėstinis neteisėtai įgyto turto konfiskavimas, aiškių terminų administraciniams sprendimams statybos, nuosavybės teisių atkūrimo ir kitais gyventojams aktualiais klausimais nustatymas, prisiekusiųjų teismo instituto įkūrimas, korumpuotų pareigūnų pakeitimas naujais bei adekvatūs atlyginimai teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnams yra tas kelias, kuriuo turime eiti, norėdami apsivalyti, susigrąžinti pasitikėjimą teisingumu bei grąžinti šešėlinės ekonomikos pinigus į bendrąjį Lietuvos nacionalinį produktą savo, savo vaikų ir anūkų labui.

Savo rinkėjams asmeniškai įsipareigoju, kad patekęs į Seimą aš visomis išgalėmis kovosiu su korupcija visuose jos lygiuose – nuo kyšių policijos pareigūnams iki „otkatų“ viešajame sektoriuje, nuo matininkų, kreivai matuojančių žemę iki teisėtvarkininkų, vilkinančių akivaizdžias bylas, nuo biurokratų, prievartaujančių duoti kyšius iki valdininkų, lobstančių Lietuvos žmonių sąskaita.

Faktai, patvirtinantys mano ryžtą:

Per pirmąjį mano vadovavimo Seimo Antikorupcijos komisijai pusmetį Komisijoje iš įvairų organizacijų buvo gauti ir išnagrinėti 63, iš gyventojų – 124 ir iš Seimo narių – 15 kreipimųsi, pareiškimų, skundų bei prašymų. Lyginant su praeitų metų Antikorupcijos komisijos darbo efektyvumu, Komisija dirbo beveik du kartus intensyviau – vien posėdžių per pusmetį surengta 1,5 karto daugiau nei per visus 2011 metus.

Dėl pareiškėjų raštuose pateiktos informacijos apie galimas nusikalstamas korupcinio pobūdžio veikas Komisija 22 kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, 10 kartų į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą. Generalinei prokuratūrai perduota surinkta ir išnagrinėta tyrimų medžiaga dėl informacijos apie banką „Snoras“ nutekinimo, dingusių „auksinių“ Gedimino projekto trinkelių, piktnaudžiavimo donorų krauju ir vilkinamų Klaipėdos delfinariumo statybų.

P.S. Už palaikymą mano darbuose sunkiomis ir atsakingomis akimirkomis dėkoju savo šeimai

Nuoširdžiai Jūsų,

Ligitas Kernagis


adminLigitas Kernagis: atgimusi Lietuva – ne svajonė, o realybė

Seimo Antikorupcijos komisijos nariai išleido informacinį leidinį apie Komisijos tiriamas bylas

Penki Seimo nariai nusprendė informuoti savo rinkėjus apie pastarojo pusmečio darbus Seimo Antikorupcijos komisijoje. Kvietimą prisidėti prie šio leidinio gavo visi Komisijos nariai, tačiau daugelis jų atsiskaityti rinkėjams tokiu būdu nepanoro.


Pasak Ligito Kernagio, “džiugu, kad šią iniciatyvą – veikti išvien vardan idėjos, nepaisant priklausomybės skirtingoms politinėms partijoms – palaikė vieni aktyviausių Komisijos narių. Tikiuosi, kad atsiskaityti rinkėjams tokia ar panašia forma taps tradicija”.



Norėdami perskaityti leidinį, spauskite ant paveikslo žemiau:


adminSeimo Antikorupcijos komisijos nariai išleido informacinį leidinį apie Komisijos tiriamas bylas

Azartinių lošimų įstatymas – kova tarp visuomenės ir privačių interesų

Nesulaukę dar 2006 m. tuometinės Vyriausybė sudarytos darbo grupės Azartinių lošimų įstatymo naujos redakcijos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) 2009 m. sudarė naują darbo grupę iš Seimo narių ir Finansų ministerijos specialistų, vadovaujamą Seimo BFK nario Žilvino Šilgalio. Šiai grupei buvo pavesta peržiūrėti ir pabaigti rengti naują įstatymo redakciją. Baigusi savo darbą, grupė pateikė pasiūlymų paketą ir 2011 m. rugpjūčio 23 d. Seime registravo įstatymo projektą. Tų pačių metų spalio mėnesį šiam projektui po pateikimo pritarė ir LR Seimas. Įprasta įstatymų leidybos tvarka kiti Seimo nariai ar iniciatyvos teisę turintys asmenys toliau galėjo teikti siūlymus dėl šio įstatymo pakeitimo ir galiausiai projektas turėjo pasiekti Seimo plenarinių posėdžių salę. Tokiu būdu dar pavasarį įstatymas turėjo būti priimtas.

 

Tačiau šiuo konkrečiu ir išimtiniu Seimo istorijoje atveju scenarijus pakrypo kitaip – 2011 m. rugpjūčio 31 d. (savaitę po Ž. Šilgalio darbo grupės įstatymo registravimo) Seimo valdybos sprendimu kažkodėl sudaryta dar viena darbo grupė, kuriai pavesta iki 2012 m. balandžio 1 d. parengti azartinius lošimus ir loterijas reglamentuojančius įstatymų projektus, kitaip tariant parengti to paties pavadinimo įstatymą, kuris jau buvo parengtas ir registruotas. Šįkart darbo grupėje dirbo penki Seimo nariai, kuriems vadovavo Seimo narys Dainius Budrys. Pavasarį ši grupė taip pat pateikė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, tačiau iš esmės kitokias, nei buvo teikusi pirmoji grupė.

 

Taigi, Seime galėjo susiklostyti situacija, kad balsavimui teikiami du to paties įstatymo pakeitimo projektai. Tokiu atveju parlamentarams beliktų gūžčioti pečiais. Galiausiai abu projektai atgulė ant Antikorupcijos komisijos posėdžių stalo drauge su Ž. Šilgalio inicijuotu 25 Seimo narių kreipimusi dėl neaiškių darbo grupių funkcijų susidubliavimo. Kreipimąsi pasirašę Seimo nariai taip pat kėlė klausimą, kodėl net ir esant dviems įstatymo pakeitimo projektams, Azartinių lošimų rinkos reglamentavimo pakeitimų priėmimas vilkinamas – jie neteikiami Seimo posėdžiui.

 

Įtardamas, kad Azartinių lošimų įstatymo pertvarkymas sąmoningai trikdomas ir vilkinamas, Ž. Šilgalis paragino Antikorupcijos komisijos narius principingai išnagrinėti susidariusią situaciją ir pasidomėti, kodėl buvo sudaryta minėtoji alternatyvi darbo grupė bei nustatyti, ar antrąjį įstatymo variantą rengę Seimo nariai nebuvo įtakojami lošimų verslo atstovų. Jis nurodė, kad D. Budrio grupės projektą rengė advokatas, kuris taip pat dirba ir žmogui, tiesiogiai suinteresuotam lošimų verslu, ir to įrodymus pateikė Antikorupcijos Komisijai. Pasak Ž. Šilgalio, minėtasis advokatas neturi lobisto licencijos, o trys Seimo nariai, dirbę prie šio projekto (socialdemokratas Julius Sabatauskas, konservatorius Vaidotas Bacevičius bei liberalsąjūdietis Erikas Tamašauskas), negavę Seimo valdybos pritarimo, 2012 m. kovą išvyko į Didžiąją Britaniją, neva susipažinti su šios šalies lošimų rinkos reglamentavimu. Po šios kelionės kaip tik ir gimė įstatymo projektas, po kuriuo pasirašė galimai ir kartu su verslininkais keliavę minėti Seimo nariai.

 

Seimo Antikorupcijos komisijai kilo įtarimų, kad Azartinių lošimų įstatymo projektą rengusių Seimo narių kelionę, kainavusią apie 12,8 tūkst. litų, lobistiniais tikslais tiesiogiai arba per partijas galėjo apmokėti suinteresuoti azartinių lošimų rinkos atstovai. Parlamentarų vizitas į Didžiąją Britaniją nelaikytinas tarnybine komandiruote, nes jai nebuvo gautas Seimo valdybos pritarimas.

 

Šiuos įtarimus dar labiau sustiprino iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gauti abiejų įstatymo projektų antikorupciniai įvertinimai. STT nuomone, Ž. Šilgalio darbo grupės projektas, po ankstesnių pastabų patikslintas ir vertinamas teigiamai, o D. Budrio darbo grupės projektas pripažintas ydingu ir išskirtinai palankiu azartinių lošimų verslo atstovams.

 

Seimo Antikorupcijos komisija, susipažinusi su abiem įstatymų projektais ir STT išvadomis, praktiškai vieningai (prieš balsavo tik E. Tamašauskas) pritarė STT išvadoms, palaikė Ž. Šilgalio kartu su kitų valstybės institucijų specialistais parengtą projektą, bei nusprendė siūlyti jį svarstyti Seime. Be to, pradėta domėtis ir D. Budrio grupės trijulės pasivažinėjimu po Didžiąją Britaniją.

 

Paklaustas, kas finansavo jų kelionę, E. Tamašauskas teigė, kad jų kelionę apmokėjo partijos, kurioms Seimo nariai priklauso. Reaguodamas į tokį atsakymą, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis socialdemokratų, konservatorių ir liberalsąjūdiečių partijoms išsiuntė prašymus patvirtinti arba paneigti informaciją, kad jos finansavo savo narių išvyką į Didžiąją Britaniją ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Gautus atsakymus L. Kernagis teiks Antikorupcijos komisijai.

 

Tuo atveju, jeigu minėtos partijos patvirtins finansavę keliones bei pateiks tai įrodančius dokumentus, bus aiškinamasi, ar tokia praktika, kai parlamentarų darbines keliones apmoka partijos, yra dažna ir ar minėtų partijų per 2011 m. – 2012 m. nėra finansavę azatinių lošimų rinkos atstovai. Pasak L. Kernagio, jeigu partijos atsakys nefinansavusios, tolesnis tyrimas greičiausiai bus perduotas Specialiųjų tyrimų tarnybai. Kol kas aišku tiek, kad trys Seimo keliauninkai kartą jau melavo Antikorupcijos komisijai, teigdami, kad jų komandiruotei, kurios metu jie neva siekė susipažinti su šios šalies lošimų rinkos reglamentavimu, pritarta spalio 11 d. Seimo valdybos posėdyje. Kaip paaiškėjo, tokio posėdžio apskritai nebuvo, o jų kelionei Seimo valdyba nepritarė, rekomendavusi įprasta tvarka kreiptis į Seimo Parlamentinių tyrimų departamentą dėl informacijos, kaip Europos Sąjungos valstybėse tvarkomas lošimų sektorius.

 

Į klausimą, kuris Lošimų įstatymo projektas išskirtinai palankus lošimų organizatoriams, o kuris yra realiai reguliuojantis ir kontroliuojantis lošimų rinką, nesunkiai galima atsakyti perskaičius ir palyginus abu įstatymų projektus – jie, kaip ir kiti įstatymų projektai, yra viešai prieinami Seimo interneto svetainėje. STT, Seimo Antikorupcijos komisija ir Finansų ministerija savo sprendimą šiuo klausimu jau priėmė. Norisi tikėti, kad susipažinę su Azartinių lošimų įstatymo projektais laisvi nuo įsipareigojimų verslui Seimo nariai tars savo svarų žodį Seime, ir naujas Azartinių lošimų įstatymas pagaliau bus priimtas.

 

 

 

 

adminAzartinių lošimų įstatymas – kova tarp visuomenės ir privačių interesų

Ar grįš į Lietuvą delfinai?

Tiesa yra ta, kad dar 2009 m., planuodama Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo remonto darbus, direktorė Olga Žalienė nežinomu būdu „atrado“ privatų zoologijos sodą Graikijoje ir su jo savininku sudarė sutartį dėl delfinų globos. Įdomus momentas yra tai, kad sutarties sudarymo metu parke „Attika“ delfinariumas neegzistavo – jis buvo pastatytas būtent tam, kad „priglaustų“ Lietuvos delfinus. Dar vienas subtilus momentas – keturi delfinai yra „išnuomoti“ šiam parkui dešimčiai metų, o kas antras Graikijoje gimęs delfinukas priklauso nebe Lietuvai, o geradėjui, priglaudusiam delfinus. Iki 2012 m. liepos Graikijoje gimė keturi delfinukai.


Delfinai išvežti paskubomis, nesutvarkius reikalingų dokumentų, pažeidžiant tarptautinius šalių susitarimus ir negavus oficialaus sutikimo iš Graikijos atsakingų institucijų įvežti šiois gyvūnus į šalį, kurioje, atkreipkite dėmesį, iki šiol nebuvo nelaisvėje laikomų delfinų.

 

Beje, Lietuvos delfinai yra Juodosios jūros afalinos. Šios rūšies gyvūnai yra saugomi tarptautine konvencija “Convention on International Trade in Endangered Species of Wild Fauna and Flora” (CITES,(liet. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės  prekybos  konvencija), kurią Lietuva yra ratifikavusi 2002 m.

 

Tai, kad Lietuvos Aplinkos ministerija, perduodama delfinus, nesilaikė tarptautinių reikalavimų, atsitiktinai išaiškėjo tuomet, kai atsakingos Graikijos institucijos patikrino “Attika” zoologijos sodą, kuriame 11 Lietuvos delfinariumo juodosios jūros afalinų nuo 2010 m. linksmino žiūrovus, ir nustatė, kad jis veikė be delfinariumo veiklai reikalingo leidimo. Todėl Graikijos valdžia padavė “Attikos” parką į teismą, konfiskavo visus 11 laikinai globai atiduotų Lietuvos delfinų ir skyrė 1,5 mln. eurų baudos. Negana to, Graikijos Žaliųjų partijos narė Olga Kikou Graikijos Parlamente inicijavo įstatymo pataisą, kurią priėmus Graikijoje uždrausti bet kokie pasirodymai su gyvūnais žmonių pasilinksminimo tikslais. Taigi, iki tol sau duoną pelnę pasirodymais „Attikos“ delfinariume, Lietuvos delfinai tapo tikra našta parko savininkui.

 

Tačiau pastarasis, neturėdamas nei leidimo statyti delfinariumą, nei licencijos delfinariumo veiklai, nesutriko – jis ir toliau rengia delfinų pasirodymus, įvardindamas juos „edukacine programa“. Šiuo klausimu pradėjo domėtis įvairios inspekcijos, Graikijos Parlamento nariai.

 

Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad vykstant teisminiams procesams, graikai ir patys nežino ką daryti su Lietuvos “nelegalais” – Klaipėdos delfinariumas rekonstruojamas, todėl delfinai į Lietuvą grįžti negali: viena vertus, Klaipėdos delfinariumas rekonstrukcijos darbų nei neįpusėjo, antra vertus, vadinamoji „rekonstrukcija“ išties nukreipta ne į delfinų gerbūvio gerinimą, o į lankytojų patogumų kūrimą – kavinėms, tuoletams, pramogoms. Akivaizdu, kad dvigubai tankiau, nei derėtų iki 2010 m. Klaipėdoje gyvenę delfinai ir vėl turės grįšti į savo ankštą „bendrabutį“. Jeigu apskritai sugrįš.

 

Delfinariumo darbams finansuoti Ūkio ministerija numatė apie 10 mln. litų iš Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos fondo pirmojo rekonstrukcijos etapo darbams. Tačiau dalis pirmojo etapo darbų taip ir nebuvo atlikta, kadangi paaiškėjo, kad antrojo etapo darbai gali pareikalauti koreguoti pirmojo etapo darbus. Galiausiai, Jūrų muziejaus direkcijai taip ir nepavyko sutarti su pirmojo etapo darbus vykdžiusiais rangovais, todėl delfinariumo rekonstrukcija apskritai sustabdyta.

 

Kaip jau minėta, pirmajame rekonstrukcijos etape visos rekonstrukcijos lėšos numatytos tik lankytojų patogumams gerinti, siekiant pritraukti kuo daugiau turistų. Delfinų gerovės labui numatyti tik daliniai vandens padavimo ir filtravimo sistemos atnaujinimai. Tik antrajame rekonstrukcijos etape buvo numatytas delfinariumo išplėtimas, įrengiant delfinų terapijos  centrą ir atvirą baseiną delfinams.

 

Kiek kainuos Lietuvai teismai ir delfinų viešnagė Graikijoje? Kada ir kiek delfinų grįš į Lietuvą ir kokiomis sąlygomis jie gyvens? Kur bus apgyvendinti Klaipėdos delfinai tuo atveju, jeigu Graikijos valdžia pareikalaus nutraukti jų viešnagę „Attikos“ zoologijos sode ir kas atsakys už blogai atliktus rekonstrukcijos namų darbus?

 

Į šiuos klausimus gilinasi delfinų likimui neabejingi Antikorupcijos komisijos nariai. Kviečiame nebūti abejingais visus, o turinčius naudingos informacijos – susisiekti su mumis.

 

 

 

 

adminAr grįš į Lietuvą delfinai?

Naujai suskambo Ligito Kernagio daina “Mama, Kaip Tu laikais”

Gražų 2012 m. liepos savaitgalį Ligitas Kernagis ir Evelina Škėmaitė įrašė naują klausytojų pamėgtos dainos “Mama, kaip Tu laikais” vaizdo klipą. Klipo filmavimas vyko Jonavoje – Ligito gyvenamajame mieste. Klipe filmavosi Ligito ir Evelinos šeimų nariai: Evelinos sūnelis Erikas (5 m.) ir mama Erika, Ligito gyvenimo draugė Neringa, dukrelė Šarlotė (3 m.) bei mama Pranciška.

Daina naujai suskambo įpynus trečią balsą – Ligito ir Evelinos balsus papildė jaunoji atlikėja Milena Mieldažytė (8 m.), kurią dainavimo savo vardo studijoje moko Evelina.


Idėja įkvėpti dainai naują gyvenimą kilo matant, kad nepriklausomai nuo bėgančio laiko, žmonės pageidauja ją girdėti sveikindami savo artimuosius. “Matydamas savo augančius vaikus ir Eveliną su Eriku, vis pagalvodavau, kad kartos pasikeitė, o daina, kaip ir Mama, vis ta pati. Tuo jausmu ir norėjau pasidalinti su klausytojais”, – sakė Ligitas Kernagis.


* * *


Milena, Evelina ir Ligitas Kernagis. Dainos „Mama, kaip tu laikais” 2012 m. versija


Kamera ir montažas Salvijaus Stravinsko


Norėdami pažiūrėti klipą, spauskite paveikslą žemiau:






adminNaujai suskambo Ligito Kernagio daina “Mama, Kaip Tu laikais”

Olimpinės aferos po Seimo sparneliu arba juodoji Olimpinio komiteto nepriklausomybės pusė

Labdarą ir paramą kiekvienas gali suprasti kiek savaip, bet turbūt niekas neginčys, kad šie žodžiai asocijuojasi visų pirma su laisva valia aukojamais pinigais ir kitomis gėrybėmis. Lietuvoje galiojantis labdaros ir paramos įstatymas teigia, kad tiek labdara, tiek ir parama yra savanoriškas ir neatlygintinas labdaros (paramos) dalykų teikimas. Taigi, savaime kyla klausimas, kodėl Lietuvoje veikiantys loterijų organizatoriai privaloma tvarka privalo skirti 8 procentus išplatintų loterijos bilietų vertės labdarai arba paramai? Viena vertus, tuo iškreipiama pati labdaros (paramos) samprata. Kita vertus, sukuriamos prielaidos piktnaudžiavimui – kas gali garantuoti, kad loterijų organizatorius ir jo nuolatinis labdaros (paramos) gavėjas nesudarys nelegalių abipusiai naudingų susitarimų?

 

Kai 2011 m. birželį parengiau ir teikiau Seimo plenariniame posėdyje loterijų ir lošimo mokesčio įstatymo bei loterijų įstatymo pataisas, kuriomis mėginau išskaidrinti Olimpinio komiteto finansavimo schemą, siūlydamas, kad visi loterijų, kaip ir kitų azartinių lošimų, verslo mokesčiai keliautų į valstybės biudžetą, o iš ten toliau – sporto rėmimui, netikėtai sulaukiau keistos reakcijos – pataisos neformaliuose pokalbiuose Seime ir Vyriausybės valandos metu paties Premjero įvertintos teigiamai, tačiau ištisus metus laukė savo eilės patekti į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto darbotvarkę. Motyvas? Neva pirma valstybės biudžete reikia išskirti specialą eilutę, leisiančią ten patekusias rinkliavas iš loterijų organizavimo pervesti olimpiniam komitetui, kaip kad buvo iki šiol, antraip Olimpinis komitetas, kuris ir yra didysis šios labdaros gavėjas, praras finansavimą.

 

Per suinteresuotas organizacijas nuvilnijo nepasitenkinimo banga – neva L. Kernagis kėsinasi į Lietuvos sportą maitinančią finansų bambagyslę, Seimo frakcijų slenksčius ėmė minti lobistų agentai. Galiausiai loterijų ir lošimo mokesčio įstatymo bei loterijų įstatymo pataisas pavyko įtraukti į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto darbotvarkę tik 2012 m. liepos mėnesį, atsiradus galimybei teikti opozicijos siūlomus klausimus.

 

Svarstymo išvakarėse neformaliuose pokalbiuose projektą palaikė dauguma Komiteto narių, o Komiteto biuras pataisą vertino kaip reikalingą ir gerai suformuluotą bei siūlė jai pritarti. Atrodė, kad jokių kliūčių – nei formalių, nei neformalių – priimti siūlomas pataisas nebuvo. Tačiau jau atvykęs į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį, ir pamatęs, kokios „žuvys“ suplaukė ginti savo pozicijų, supratau, kad scenarijus greičiausiai bus pasikeitęs – į posėdį su palaikymo užnugariu atvyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas. Ginti olimpiečių geradėjo krūtine stojo seni Seimo „vilkai“ – opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius ir jo kolega socialdemokratas Algimantas Salamakinas.

 

Olimpinio komiteto finansavimo schemą išskaidrinančios ir loterijų verslui panaikinančios išskirtines teises įstatymų pataisos buvo beveik vienbalsiai atmestos. Ir nesvarbu, kad loterijų rinka Lietuvoje monopolizuota, o Olimpinis komitetas gauna tariamą „labdarą“ tiesiogiai iš lošimų organizatorių, o ne valstybės biudžeto. Nesvarbu, kad Olimpinio komiteto vadai atsisako įvardinti savo gaunamo darbo užmokesčio dydį su priedais, ir kad apskritai leidžia iš loterijų gautus pinigus savo nuožiūra, ir niekam Lietuvoje neprivalo atsiskaityti. Nesvarbu ir tai, kad pagal siūlomas pataisas, Olimpiečiai gautų tiek pat paramos kaip iki šiol, tik parama būtų teikiama pinigine išraiška, o ne nurašytomis vertybėmis – pasak Olimpinio komiteto vado, šiuo metu veikianti finansavimo sistema tiesiog nepriekaištinga, o tai, kad Lietuvos sportininkai masiškai bėga į užsienį, ir netgi nebūtinai į Vakarus – nėra joks pavojaus signalas. Ką gi – panašu, kad olimpiečių veiklos skaidrumas yra kažkoks tabu, kurio atskleisti niekam nevalia.

 

Negana to, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas pagrindinėms Lietuvos politinėms partijoms išsiuntinėjo keistą raginimą, įvardijamą „Lietuvos Tautinio Olimpinio Komiteto ir Lietuvos politinių partinių susitarimu dėl olimpinio sąjūdžio skatinimo“. Prisidengdamas iš pažiūros patriotiška Lietuvos sportininkų rėmimo misija, išties kaip Trojos arklį į šį susitarimą A. Poviliūnas meistriškai įpynė ir esminį punktą dėl LTOK finansavimo: „Išlaikyti Tarptautinio Olimpinio Komiteto reikšmingą įvardijamą dabartinę LTOK finansavimo sistemą, kuri užtikrina LTOK savarankiškumą“ – suprask – tebūnie senoji finansavimo tvarka lieka nepajudinama per amžių amžius.

 

Suabejojęs esamos Olimpinio komiteto finansavimo schemos skaidrumu, šių metų birželio 21 d. kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas įvertinti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias loterijų organizatorių prievolę 8 procentus nuo nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai, antikorupciniu požiūriu.

 

STT ištyrė loterijų įstatymo nuostatas ir konstatavo, kad jos yra ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi loterijų organizatoriams paliekama galimybė piktnaudžiauti teise labdarą ir paramą skirti nepinigine forma. Be to, STT rašte teigiama, kad ši problema yra žinoma tiek Specialiųjų tyrimų tarnybai, tiek loterijų veiklą prižiūrinčioms žinyboms, ir iniciatyvų spręsti šį klausimą jau buvo, tačiau sėkmė jų taip pat nevainikavo. 2011 m. balandį įstatymo pataisą teikusi Lietuvos Respublikos finansų ministerija aiškinamąjame rašte teigė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikdama loterijas organizuojančių bendrovių mokesčių mokėjimo kontrolę dėl 8 procentų nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės skyrimo paramai, nustatė, kad dėl esamos lošimo bendrovių apmokestinimo tvarkos susidaro sąlygos sumažinti pelno mokestį, o tokią prievartinę paramą gaunančios pelno nesiekiančio organizacijos gali panaudoti ne Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatytiems tikslams įgyvendinti, todėl egzistuoja mokesčių nesurinkimo rizika. Pagal Priežiūros komisijos pateiktą informaciją, buvo nustatyta atvejų, kai paramai buvo perduodami dešimties ir daugiau metų senumo automobiliai, įvertinus perduodama loterijos reklamos atributika (striukės, lietsargiai), įvertinus suteiktą paramą šios atributikos pagaminimo kaina.

 

Taigi, Olimpinio komiteto vadai teigia, kad dabartinė Olimpinio komiteto finansavimo tvarka tiesiog tobula, tuo tarpu Lietuvos olimpiečiai nesižvalgydami atgal kelia sparnus iš Lietuvos. Matyt atlygis, gaunamas dėvėtais skėčiais ir striukėmis, nėra pakankamas?

 

Kad būtų užkirstas kelias galimiems loterijų organizatorių piktnaudžiavimams skirstant paramą jos gavėjams, mano teiktose įstatymo pataisose ir vėlesnėse Finansų ministerijos pataisose buvo siūloma nustatyti, kad loterijų organizatoriai paramą gali teikti tik pinigų pavidalu. Be to, jomis siekta, nustatyti prievolę tvarkyti teikiamos arba gaunamos paramos apskaitą ir teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas apie suteiktą arba gautą paramą Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka.

 

STT rašte taip pat pritariama mano argumentams, kad šiuo metu loterijų rinkoje dominuojančio loterijų organizatoriaus UAB „Olifėja“ išskirtinės pozicijos daro prielaidą sudaryti korupcinio pobūdžio susitarimų, pavyzdžiui: paramos gavėjai mainais už siūlomą paramą gali pažadėti dalį šios paramos grąžinti kaip nepagrįstą atlygį (kyšį), kitaip sakant „otkatą“.

 

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siūlomos nuostatos yra naudingos antikorupciniu požiūriu ir suteiktų daugiau skaidrumo losimų organizatoriams skirstant paramą, tačiau nematoma interesų ranka šio įstatymo pataisų priėmimą pakreipė ne ta vaga. Matyt, tie 8,2 milijonai neatsiskaitytinai valstybės biudžeto sąskaita „plaukiojančios“ paramos yra pakankamas kąsnis, o monopolininko derybinė galia – pakankamas argumentas palikti šią korupcinę skylę atvirą.

 

Oponuodamas Artūro Poviliūno „trojos arkliu“ stumiamam „olimpinio sąjūdžio skatinimo“ susitarimui, Lietuvos partijų atstovus kviečiu įsiklausyti – apie kokį olimpinį sąjūdį kalbama, jeigu olimpinio komiteto finansavimo tvarka nesikeitė, vaizdžiai tariant, veik nuo tikrojo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laikų? Kiek dar leisime vykdyti Lietuvos sportininkų profesionalų genocidą ir ciniškai užsimerksime į neskaidrų sporto skatinimui skiriamų lėšų skirstymą? Per 8000 Lt algą gaunančiam A. Poviliūnui turėtų būti gėda už Europos šachmatų čempionei Viktorijai Čmilytei pasiūlytus 2000 litų. Gėda už visus iš Lietuvos besitraukiančius sportininkus ir apleistas olimpines bazes. Kviečiu kolegas Seimo narius baigti žaisti interesų žaidimus ir prisijungti prie sąžinės balso sąjūdžio – Lietuvos Olimpiniam komitetui reikalinga skaidresnė ir atsakingesnė finansavimo schema.

 

 

 

adminOlimpinės aferos po Seimo sparneliu arba juodoji Olimpinio komiteto nepriklausomybės pusė

Seimo antikorupcijos komisija sprendžia smulkiųjų vežėjų problemas

2012 m. liepos 16 d. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ veiklos. Be pagrindinių korupcinio pobūdžio klausimų, posėdyje dalyvavę Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos atstovai išsakė problemą dėl fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems vežimo paslaugomis, keliamo reikalavimo registruoti vežėjo buveinę ten, kur ji vykdo savo veiklą. Tuo tarpu kitų įmonių ir įstaigų registracijos ir veiklos adresai neprivalo būti tapatūs.

 

Pasak smulkiųjų vežėjų, tai labai apsunkina jų verslą, kadangi stambios įmonės turi nuosavas aikšteles savo transportui, o smulkieji vežėjai aikšteles nuomojasi, todėl todėl išsinuomavus kitą aikštelę, tenka keisti veiklos dokumentus. Be to, pagal vežėjų darbo specifiką, asmenys, teikiantys vežimo paslaugas, neretai turi ne vieną, o kelias aikšteles, kuriose vykdo savo veiklą.

 

Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis, reaguodamas į šią smulkiųjų vežėjų išsakytą problemą, liepos 17 kreipėsi į Susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kuris vežėjų skundą įvertino kaip pagrįstą ir pažadėjo šią problemą spręsti.

 

 

adminSeimo antikorupcijos komisija sprendžia smulkiųjų vežėjų problemas

Kauno valdžia ne tik neskiria pakankamai lėšų gatvių remontui, bet ir neprašo jų iš Susisiekimo ministerijos

Kaune, šiauriau nuo Šiaurės prospekto esančiame rajone, iki šiol neišasfaltuotos ir netgi pavadinimų neturi kelios gatvelės, iš kurių pagrindinė ir labiausiai naudojama yra gatvė, vedanti nuo Šiaurės prospekto iki pėsčiųjų tilto per Islandijos plentą. Pastarąja gatve Kauno gyventojai naudojasi ir kaip taku iki Kleboniškio šilo. Ja važiuoja ir vaikšto ne tik vietos gyventojai ir kelių aplinkinių mokyklų bei darželių vaikai, bet ir kiti miesto gyventojai.

 

Į Seimo narį Ligitą Kernagį šių metų vasario mėnesį kreipėsi Kauno gyventojai, bergždžiai mynę miesto savivaldybės slenkstį nuo 2002 m. – į jų surinktus apie 400 gyventojų parašų tuometinė valdžia neatsižvelgė. Reaguodamas į Kauno gyventojų prašymą bei į pakartotinai surinktus 338 Kauno miesto gyventojų parašus, 2012 m. gegužės 24 d. Seimo narys Ligitas Kernagis raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministeriją dėl lėšų skyrimo Kauno miesto savivaldybei Islandijos plento gatvės išasfaltavimui. Stebėdamas šią iniciatyvą, savo viešuose pasisakymuose Kauno meras Andrius Kupčinskas L. Kernagiui ciniškai pasiūlė gatvę išasfaltuoti iš Seimo nario kanceliarinių lėšų.

 

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, Islandijos plento gatvė gali būti išasfaltuota iš tikslinių ar rezervo lėšų, tačiau tam reikia, kad Kauno miesto Islandijos plento taisymas (remontas) būtų įtrauktas į svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo sąrašą prioriteto tvarka. Taigi, kaip paaiškėjo, lėšų gatvei asfaltuoti galima rasti, tačiau tam reikalinga politinė Kauno valdžios valia jų paprašyti, jeigu savų fondų nepakanka.

 

Gavęs birželio 28 d. Susisiekimo ministerijos atsakymą, liepos 4 d. Seimo narys Ligitas Kernagis raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas rasti galimybę parengti Islandijos plento gatvės, jungiančios Šiaurės prospektą ir pėsčiųjų tiltą per Islandijos plentą, rekonstravimo techninį projektą ir teikti prašymą Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai dėl programos tikslinių ar rezervo lėšų prioriteto tvarka gavimo 2013 metais arba savo biudžeto lėšomis ar radus kitų finansavimo šaltinių ją išasfaltuoti.

 

Taigi, Kauno miesto valdžia turi nuspręsti, ar jai svarbi gyventojų gerovė, ar politinis išdidumas, neleidžiantis pripažinti, kad dėl probleminių rajonų gatvių remonto į Susisiekimo ministeriją buvo galima kreiptis patiems.

 

Pranešimą spaudai parengė

Seimo nario Ligito Kernagio

padėjėja-sekretorė

Neringa Čepaitienė

 

adminKauno valdžia ne tik neskiria pakankamai lėšų gatvių remontui, bet ir neprašo jų iš Susisiekimo ministerijos

Grupė Seimo narių kreipėsi į Jungtines Tautas dėl galimai pažeistų vaiko teisių Garliavos įvykių metu

Grupė Seimo narių kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių komitetą, prašydami reaguoti į Vaiko teisių konvencijos nuostatų pažeidimus, galimai padarytus kovo 23 d. ir gegužės 17 d. dienomis, vykdant teismo sprendimą perduoti mažametę mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei.

 

„Manau, kad atmosfera tiek taip vadinamos „Garliavos bylos“ sprendimo epicentre, tiek apskritai Lietuvos visuomenėje, kuri yra supriešinta ir susiskaidžiusi į dvišalio konflikto pusių simpatikus ir priešininkus, tapo tiek įkaitinta, kad kreipimasis į nešališkus išorės ekspertus, turinčius kur kas didesnę patirtį tiek žmogaus teisių, tiek konkrečiai vaiko teisių srityje, buvo labai logiškas ir nuoseklus žingsnis“, – sakė Ligitas Kernagis.

 

Lietuva prie Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos prisijungė 1992 m. sausio 8 d. Nepaisant to, vaiko teisių pažeidimų mūsų šalyje yra gana dažni, o pastarasis rezonansinis atvejis peraugo į pasitikėjimo teisėtvarkos institucijomis krizę bei atskleidė teisinių ir viešojo administravimo svertų vaiko teisių gynimo klausimais ydas.

 

„Noriu pabrėžti – šiuo kreipimusi nesistengiama nustatyti, kuri dėl vaiko globos kovojančių pusių yra teisesnė. Mūsų tikslas – apginti vaiko interesus ir užtikrinti, kad teisiniai mechanizmai, galimai ydingai sprendę šią bylą tiek principiniu, tiek priemonių pasirinkimo požiūriu, būtų atitinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į šį liūdnai pagarsėjusį precedentą“ (Ligitas Kernagis).

 

Pasak Seimo nario Sauliaus Stomos, nors Lietuvoje vaiko teisėmis rūpintis paskirta speciali institucija – Vaiko teisių kontrolieriaus tarnyba, „vaiko teisių apsaugos kontrolierė, kuri turėtų būti nešališka vaiko teisių gynėja, kalba tik apie teismo sprendimo vykdymą, visiškai neatsižvelgdama, kokiu būdu jis buvo įvykdytas ir kaip buvo užtikrinamos vaiko teisės“. Seimo nario nuomone, toks ciniškas elgesys su vaiku galimai neatitinka vaiko teisių konvencijos nuostatų.

 

Kreipimąsi pasirašė 18 Seimo narių: Saulius Stoma, Agnė Bilotaitė, Agnė Zuokienė, Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Ligitas Kernagis, Rima Baškienė, Naglis Puteikis, Jonas Šimėnas, Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė, Rytas Kupčinskas, Petras Luomanas, Pranas Žeimys, Aurelija Stancikienė, Asta Baukutė, Paulius Saudargas, Žilvinas Šilgalis.

 

adminGrupė Seimo narių kreipėsi į Jungtines Tautas dėl galimai pažeistų vaiko teisių Garliavos įvykių metu

Viešumo pageidauja ne visi (straipsnis „Kauno dienoje“)

„Taip, matyt, vilkinamas laikas. Nepasakoma nei „taip“ nei „ne“. Greičiausiai laukiama, kada ši visa istorija galutinai išsikvėps. Tai padaryti reikėjo prieš gerą mėnesį“, – samprotavo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis.


Justino Argusto straipsnis 2012 gegužės 24 d. „Kauno dienos“ rubrikoje „Vilniaus diena“ (7 psl.)


Norėdami perskaityti straipsnį, spauskite nuorodą:

2012-05-24 Viesumo pageidauja ne visi

 

 

 

Informacija parengta pagal Parlamentinių tyrimų departamento žiniasklaidos apžvalgos medžiagą.

 


adminViešumo pageidauja ne visi (straipsnis „Kauno dienoje“)